Mūsų visų būdas

Gojira "The Way of All Flesh" ® 2008


pliusai:
+ ant vietų "skraidai"
+ daug energijos ir svorio
+ inovacijos išpuoselėtame skambesy/ Randy Blythe, sintezatoriai, dar tirštesnė atmosfera (muzikine prasme)

geriausia daina: #9 Esoteric Surgery

kas galėtų būt geriau:
- kai kurie skambesio elementai galėtų kisti pvz: labai greiti ir labai ilgi blastbeat (šnekant apie būgnininką), į amžinumus kartojamas finalinis rifas (čia jau skonio reikalas), kiek daugiau švaraus dainavimo (pirmoje dainoje labai gražiai tinka, bet tik tiek jo, neskaičiuojant epizodinių pasirodymų, ir teturime), daugiau neprisimenu (meluoju - nesugalvoju).

A geresnis už pirmtaką? Nu.... Ne. Neradau dainos, tobulai man patikusios (to Sirius), neužfiksavau nė tokių ritminių vingrybių, kaip Backbone. Na, ir toliau - kažkaip pagalvojus pirmtake tikrai daug gerų kūrinių, o "The way of all flesh" tarsi tąsa, bet ne sekantis žingsnis, todėl ir nėr efekto. Be to šitas ganėtinai ilgas (bene ilgiausias?), o jeigu vis tik šia prasme klystu, tada reikėtų šį pastebėjimą traktuot, kaip priekaištą. Be to, nė vienas klipas iš šio kompakto man neįtiko, o "to Sirius" į manotop10metalinių tikrai papultų. Bet, kad negeresnis, tai nereiškia, kad blogas ar panašiai. Tiesiog jį vertindamas užkėliau kriterijus iki über maksimumo, nors manau, kad ši grupė to verta.
PS. "...
But I still don't get the point
What's worth destroying all the worlds"'

Keleta žodžių apie F.E.A.R 2

Sužaidęs šią pramogą, galiu drąsiai pasakyti, kad skirčiau jai geriausio 2009 metų kompiuterinio žaidimo vardą, nes kol kas nieko daugiau, kas išleista 2009 metais, kaip ir nelošiau, be to - tai vienintelis naujas anų metų egzempliorius žaistas iki paties galo (tiesa, nors ir stengiausi, tačiau iki metų pabaigos nespėjau).

Nepaisant to, jog kūrėjai nesukūrė nieko išties revoliucingo, jie sugebėjo išlaikyti pirmojo žaidimo balansą, kuomet įtraukiančias kruvinas kautynes 1xn, vartojant laiko sulėtinimo funkciją, keičia epizodai, priverčiantys krūptelėti ar įsitempti.

Iš esmės, tai tas pats FEAR tik parfumerija mandresnė. Panaudoti įvairūs metodai ją pabrėžti bei pateisinti. Kaip tokį galima įvardinti patobulintos realybės akinių dėvėjimą viso žaidimo metu; labai pakeltas lygių detalumas, todėl jų monotoniškumas tampa ne toks pastebimas. Pridėta keliolika neesminių funkcijų (o kai kurios nemaišiusios pašalintos) kurios palengvina arba pasaldina procedūrą. Be to, žaidime atsirado informacinė sistema, kuri įgalina labiau įsigilinti, jei turi kantrybės, į vyksmą. Taip pat pliusas už tai, jog gali lengvai peržaisti kiekvieną lygį, nors kartais praverstų ir eiliniai save'ai.

Na, o šiaip... FEAR'ai patinka man savo elementarumu. Tiesiog eini, pleškini priešus, po to kiek pasigąsdini, pasiilgsti pleškinimo ir taip judi į žaidimo galą. O daryti tai pirmąsyk, kuomet viskas įvilkta į ganėtinai patrauklios istorijos rūbą, tikrai smagu!

20100102

O buvo taip - atvarėm pas draugą ir kai tik įsiruošėm, pas jį atvyko giminės, todėl po ilgėliausių debatų buvo nuspręsta kurdintis pas mane, nors tie ginčai anaiptol ne su tuo susiję buvo.
O pas mane ant grindų žaidėme vieną iš tų "eksperimentinių stalo žaidimų" (nu, ką man daryt? kad jie man ne prie širdies, tie eksperimentiniai, juk yra tam objektyvių priežasčių).
Šiaip vienas iš bajerių, man bent jau tikrai patikęs, kad daviau draugui 1000 baltarusijos rublių (1 LTL) ir pasakiau: "mą 2 alaus ir sau pasiimk kiek nori". Nu esmė šiaip jau, kad maniau, kad duodu savą valiutą... Visdėlto apsipirkom sėkmingai, turbūt iš to džiaugsmo šiek bei tiek ir ant daug atkentėjusio mano kilimo išpylėme.
Na, o po to atėjo vakaro kulminacija, prigeso šviesos ghmm ir užgrojo koRn. Grojo garsiai ir atsakančiai, senus gerus gabalus. Ypač galinga vieta, kai vokalistas liepė pakelti "motherfuckin'" rankas į viršų (tradicinis Somebody Someone dainos akcentas). Ar tada buvo įmanoma nevykdyti šio įsako? Niekas niekada to nesužinos.
Kaip ir reikėjo tikėtis, po koncerto atmosfera pavargo - tada prasidėjo rubrika "parodyk ką gero per joutūbą" ir aršiai pagyrūniška diskusija "šitą filmą matęs, o šito nematęs". Nusprendėm per kitus susitikimus žiūrėt filmus, o ne koncertus, vis toliau nuo realybės.
Maždaug tada pradėjo (man) išsivadėti alus ir vėl pajutau slegiančią tuštumą ir neįdomų minėtosios realybės skonį, ypač suvokęs, kad rytoj man logikos egzaminas, kuriam taip ir nesugebėjau deramai pasiruošt per visą tą švenčių ir baimės maratoną.
Išsiskirstėme apie antrą valandą, iškart kritęs lovon, pirmąkart pabudau ketvirtą, po to viskas normaliai sėdžiu čia ir pasakoju apie tai Taškas