Hell, It's About Time.

Jeigu kas nors suskaičiuotų (pavyzdžiui, aš) kuriam gi iš ak grajų skyriau daugiausia laiko, manau tai būtų Starcraft* (*rašydamas Starcraft, turiu galvoje ir papildinį Broodwar). Na, bent jau LAN, tai jis užtikrintas čempionas. Galiu pasigirti, kad lošiau jį net per žemės drebėjimą... Ir nors pastaruoju momentu didesnį dėmesį buvau skyręs Warcraft, bet šiandien yra ta diena, kai daugiau nei prieš 3-ejus metus paleistas gandas materializuojasi ir prasideda vienos geriausių kompiuterinės kosmoso strategijos tęsinio era.

Ko iš jo tikiuosi? Galėčiau atsakyti tokiu pesimistišku tonu, kad nieko, todėl, kad Starcraft, kaip beišeitų, iš tiesų buvo toks geras, koks tik galėjo. Tad man užtektų, jog tęsinys kiek gali išlaikytų stipriąsias originalo savybes - balansą bei paprastumą. Panašu, kad antra dalis, taip pat kaip ir pirmtakė, nebus raji kompiuterio resursams. Norėtųsi, jog kampanijų istorija vystytųsi logiškai ir įdomiai, ir nenukryptų pernelyg į lankas. Jau sukurti herojai yra tokie spalvingi, kad mano manymu užtektų vos poros naujokų, kurie aniems tiktai padėtų :] Grafiškai, kiek matyti, žaidimas pažengęs priekin, o tai, kad daugelis tos pažangos šiais laikais gali nė nepastebėti, manęs visai nekaso. Šiuo atveju, deja, tikrai ne grafikoje esmė, nors Starcraft grafinė koncepcija turbūt nemirtinga. Nesu susidūręs su jokiu kitu žaidimu, kurio išorė po dešimties metų man visai nekliūtų. O tokiems, kuriais tebesidomėčiau/tebežaisčiau tiek laiko, suskaičiuot užtektų, matyt, ir vienos rankos pirštų.

Ant grindų

Žodžiu - linksma.

Daugiau žodžių? Prašom:

Apie vykimą į šį minifestivalį pradėjau mastyt likus kelioms dienom iki jo materializavimosi, o galutinai apsisprendžiau tik išvakarėse ganėtinai įtikinamai motyvuotas smaugiančio nuobodulio ir nihilistinių minčių - reikėjo prasivėdint.

Jei nesismulkinant apie kelionę, tai ji buvo sklandi. Tiek pirmyn, tiek atgal. Festivalio vieta palyginti maža, bet jauki. Žmonių kiekio užteko. Garso ir jo kokybės taipogi. Rašysiu tik apie tas grupes kurios įsiminė.

Faršas.
Smarkiai fuzuotas bosas, aukštas klykiantis vokalas ir būgnai(pagal idėja turėjo girdėtis, bet nesigirdėjo ir žemas sintetintas vokalas). Man norėjosi lėčiau, bet šiaip palinguot taktan muzika tinkama.

P.K.I.K.T.
Gerai! Viltis pateisino. Išsitaškymas kaip reikiant.

Karma Jawless.
Keista, bet šitoj grupėj mėsos buvo daugiau nei Farše. Lyginant tiek jos kiekį scenoje, tiek skambesyje(o lygint leidžai tai, kad pusė narių sutampa). Jau galima ne tik linguot, bet ir linksėt.

Šiknanendrės.
Net jei ir jiem būtų sekesi su aparatūra, vistiek vargu bau būčiau patenkintas gaminamais oro sutankėjimais ir suretėjimais.

Pergalė.
Profesionalus išsidirbinėjimas! Nebūtų toks kontrastuojantis su muzika vokalas ir tiek skoningo maivymosi, tai gal netgi būtų už širdies griebianti muzika. Tiesa sakant, kartais tokia ir būdavo! Patiko. Bet šiaip muzika žiūrėtis ir klausytis. O ne klausytis ir taškytis.

Dehydrated Goat.
Antrą kart matau. Pirmą kart patiko labai, bet šįkart patiko labai labai! Dabar net galvoju ar nebūtų persistengta šito jo pasirodymo pavadint kaip vienu iš geriausių kadanors matytų? Na, pirmiau gal reiktų leist įspūdžiams susigulėt. Kas patiko? Viskas! Muzika, vokalas, bajeriai, koveriai, improvizacijos, publika. Trumpiau: etaloninis labai gero grindcore pasirodymo pavyzdys.

Visa kita klausiau nesigilindamas. Įsiminė čiuvas kur Avril gabalą remiksavo, turbūt Edvinas Karalavičius. Visai smagiai.

Tai tiek.