2011 m. birželio 14 d., antradienis

"Tuščiausias" filmas

Esu, kaip ir kiek1, matęs daugybę prastų filmų. Na, bet šis, tai... paskutinio meto "perliukas". Keista, bet seniau matyti Brado Andersono (El maquinista bei Session 9) paliko gerą įspūdį, todėl maniau, kad šis jeigu ir pasitaikys nevykęs, sprendžiant iš atsiliepimų, bent jau turės kažkokį užsilikusį braižą.
Visų pirmiausia, Vanishing on 7th Street nėra koks psichodelinis ar eksperimentinis kinas, o eilinis fantastinis, plačiai auditorijai. Praktiškai jo pradžia viską užbaigia - akimirksniu mieste (o gal visoj žemėj) pradingsta žmonės, lieka tik keletas, apie kuriuos ir yra filmas. Iš esmės pagrindinis vaidmuo neegzistuoja, visi likusieji atlieka vienodą rolę - jokios. Tiesa, bandydami iš to miesto išsigauti, jie kartais paklausia, kodėl jie neišnyko, bet tie pamąstymai trumpi ir bendro pobūdžio, taigi atsakymo nepateikia. Bandoma prastumti blankią legendą apie pradingusius anglų kolonistus JAV, nežinia tikra ji ar fiktyvi. Tačiau, čia tik vieno iš herojaus versija, o ne visuotinai priimtinas paaiškinimas. Pats pabėgimas irgi vangus, mėginimai vyksta kokiuos 100 m². Beje, užmiršau pasakyt, jog tuo pačiu su masiniu išnykimu visur stoja tamsa, kurioje tūno tarsi visų pradingusiųjų dvasios šešėlių pavidalu. Šių šešėlių reikia žūtbūt saugotis, tą galima padaryti šviesa. Pagal idėją, jie tarsi šalutinis produktas, o patį išnykimą turėjo inicijuoti kažkokia kita jėga, be to eigoje jie "sugeba" "atvilioti"""likusius" į tamsą. Kaip bebūtų, jokių paaiškinimų, jei gerai prisimenu, nė žodelio apie juos. Galiausiai viską vainikuoja pabaiga, po kurios įspūdis toks, kad "nepranykusieji" kartu su filmo kūrėjais užmiršta visas aplinkybes. Net neaišku, ar ji gera, prasta, vidutinė. Jos paprasčiausiai nėra.