Titanų kova

Ilgai laukę dar palauksim ir 2010 metais tikimės sulaukt dviejų tr00 nu-metal grandų-veteranų, vadinkite kaip tiktai norite... atgimimo??
Taip taip, kalba eina apie minėto žanro krikštatėvius koRn ir jų brolius deftonus.
Abejoms grupėms pastarieji keleri metai, mano akimis žvelgiant, nebuvo rožėmis kloti. KoRn, nepagrąžinsiu, mal((ė)) šūdą - to kulminacija laikyčiau kažkokį nesuprastą nepavadintą 2007-ųjų albumą. Deftones, atvirkščiai, išvis nieko nemalė - per tris metus nepaleido į pasaulį nieko konkretaus. Be to abi grupės išgyveno fundamentalių ir, atrodė, nesunaikinamų sudėčių pokyčius. KoRn paliko ne tik David Silveria, būgnais ritmus plakęs nuo 1993, iširo ir unikalus gitaristų duetas ęę.. Munky neteko Head :(
O Deftonų bosistas Chi po tragiškos avarijos pateko komon ir nors oficialiai turbūt niekada nebus "išbrauktas" iš narių sąrašo, bet šiuo momentu sunkoka įsivaizduot kada ateis ta akimirka, kuomet jis grįš į rikiuotę. Todėl, grupė norėdama tęsti karjerą, kaip pagalbinį muzikantą pasikvietė kadais su jais turavusios, o dabar jau iširusios Quicksand bosininką Sergio Vega ir pagaliau ruošia išleist kūrybą kompakto pavidalu jau šį vasarį.
KoRn'ai tuo tarpu 2009 m. oficialiai prisaikdino nauju nariu būgnininką Ray Luzier, grojusį tokiose komandose, kaip Stone Temple Pilots ir Army of Anyone.
Be to abi grupės po pertraukos sugrįžo prie savo pirmųjų prodiuserių - Ross'o Robinson'o (KoRn) ir Terry Date - žmonių, kurie prisidėjo ne tik prie garsiausių abejų grupių albumų, bet svarbiausia, jog padėjo joms iškilti.
O ir pačių albumų kūrimo procedūras nuspręsta atlikinėt tradiciniu būdu - patiems savo rankomis, susirinkus studijoje. Pvz.: kone visas paskutinysis Deftones albumas sukurtas ir įrašytas grupės nariams būnant atskirose vietose..!
Taigi, tikiuosi, kad laukiamieji CD bus sulaukti, tikrai stiprūs, išlaikę/sugrįžę kokybėn ir verti dėmesio. Ir biškį sugrąžins to praeitin nuėjusio nu-metališko kaifo.

Projektas Plokshtainis

Viskas prasidėjo taip seniai, kad net apytikriai datuoti pačią kūrybos pradžią darosi nebeįmanoma. Pati blogo idėja atsirado maždaug 2007-2008 metų sandūroje, tikriau ji tapo konkretesnė, nei iki tol.
Pagrindinis įkvėpimo šaltinis (man) buvo vieno iš plokshtainio bendraautoriaus abstrakcijos, dažniausiai išplėšto sąsiuvinio lapo apimties, rašytos-pieštos per pamokas.
2008 metų pavasarį atsirado laiškas kitam asmeniui, kuriame buvo išdėstytas konkretus pasiūlymas kurti internetinį blogą be apibrėžtos koncepcijos. Taip jau išėjo, kad pagrindine problema tapo pavadinimo galvojimas. Tik keletas, iš daugybės svarstytų pavadinimų: plokshtainis; shpizhinis_vaixxxaxxxas; variklis_be_sujungimu; zhara_team; joni... Atrodė, kad dėl šio nesutarimo idėja pasmerkta. Kai 2009 spalį, ji netikėtai entuziastingai atgaivinta.
Pradžią davė fiktyvi internetinė anketa. Pavadinimui pasirinktas kultinis patiekalas, kuris mokyklos laikais suvienydavo. Be to, praėjus tiems pusantrų metelių, susiklostė ir palankesnės technologinės galimybės pastoviai rašyti.
Nu ir ką... rašom.

Dą viens triptikas

Ir lygiai kaip praeitą kartą su tikrąja triptiko reikšme bendro turintis tik skaičių 3. Papasakosiu apie trijų renginių, vykusių toje pačioje vietoje, seriją.

Tai ir pradėsiu nuo vietos. Žmonės ją vadina Koldūnine. Įsikūrus ji Kauno pakrašty, pramonės rajone, toli nuo centro, tokiam didžiuliam garaže kurio koridoriumi drąsiai galėtų važiuoti sunkvežimiai, antrame aukšte, pramoniniams tikslams akivaizdžiai nenaudojamose, bet susibūrimams ir pasisėdėjimams pritaikytose ir net du aukštus turinčiose, patalpose. Už akių iškart užkliūva ant laidų besisupančios lempos, iš sienų kyšantys laidai, aprašinėtos sienos, linguojančios antro aukšto grindys, akivaizdžiai nudėvėti baldai ir kiti nerūpestingumą ir taupumą liūdijantys elementai. Tas mane sužavėjo, nes iki šiol gyvos muzikos tėra tekę klausyt arba koncertų salėse, arba klubuose, arba baruose, arba gamtoj. Be to visi tie elementai kaip niekur kitur gerai sukūrė pogrindžio ir "pasidaryk pats" atmosferą.

Taigi, pirmas koncertas. Spalio 11. Grojo Karma Jawless ir Inquisitor.
Susirast vietą nebuvo labai lengva, bet pavyko iš pirmo karto ir be klaidžiojimų. Visi keblumai kilo dėl gausybės posukių ir instrukcijose klaidingai surašytų atstumų. Kaip ir reikėjo tikėtis koncertas vėlavo. Žmonių buvo mažokai, kokia... emm... 30 gal. Priedo grindys, kaip vėliau paaiškėjo, kad nekiltų dulkės, buvo išpiltos kažkokiu, lipalą labai primenančiu, skysčiu. To pasekoje ilgiau pastovėjus vienoje vietoje batai prilipdavo prie grindų. Antram aukšte dargi pardavinėjo sriubą.
Pirmi(vos neparašiau į sceną) į kampą stojo Inquisitor. Kaip ir daugelį čia grojusių grupių juos mačiau pirmą kartą. Nustebino, kad tokia jauna grupė groja taip solidžiai. Kompozicijos buvo ilgos, įvairios ir sudėtingos. Chebra pavarė labai nuoširdžiai. Man patiko.
Paskui eilė atėjo Karma Jawless. Šituos jau kartą buvau matęs. Ir pirmas kartas manęs nesužavėjo, palyginus su tuo ką girdėjau įrašuose, gyvai atrodė labai blankiai. Tačiau Koldūninėje jie nurovė stogą! Nors, žinoma, bendrą įspūdį stiprino ir daugelis šalutinių, su muzika nesusijusių, faktorių: vokalisto nuogumas, gitaristo nepastovumas(nuo žodžio pastovėti), būgniniko nervuotumas, bosisto šaltumas, visiškai nejuokingi gitariso mėtomi bajeriukai ir juokingas publikos atsakas į juos. Iš viso šito gavosi neblogas šou.

Antras koncas. Lapkričio 11. Grojo Grind Crusher iš Norvegijos ir Definsect iš Kauno.
Atėjau į vietą jau vėluodamas, bet viduj buvo vos keli žmogėnai. Kaip paaiškėjo, buvau pats pirmas iš žiūrovų, kiti - organizatoriai ir muzikantai. Visi laukė norvegų bo anie tik ryte išvažiavo iš Sankt Peterburgo ir tik ką pasiekė Lietuvą. Laukimas užtruko ilgai. Dabar tiksliai nepamenu, bet man atrodo atėjau apie 19h, o gort pradėjo tik apie 22h. Sriubos šįkart nebuvo, tai tusčiu skrandžiu laiką stumiau skaitydamas antram aukšte primėtytą makulatūrą. Galų gale norvegai atvyko ir į kampą stojo Definsect. Tai buvo jų pirmas pasirodymas. Tas jautėsi. Ir šiaip, draivo trūko. Nors visumoj, tai buvo nemažai ir gerų vietelių. Užskaitau.
Po to norvegai. Varė energingai, bet kai tiek lauki, tai tikiesi kažko daugiau sulaukt. Aišku prie "scenos" maliausi atsakingai, nes grįžt iš koncerto nesuveltais plaukais kai groja grupė naudojanti piktus fūzus, reikštų, jog koncas buvo visiškai nevykęs. Be to jie ir grojo trumpokai. Visumoj koncertas vidutiniškas.

Trečias koncertas. Lapkričio 27. Apie jį jau buvau užsiminęs. Atvariau kai latviai Dehydrated Goat jau grojo. Į Disforija nespėjau. Latviai užkabino tą pačią akimirką kai tik juos išgirdau, todėl nieko nelaukdamas iškart puoliau į jau šėlstančią, ir per visus tris koncus gausiausiai susirinkusią, publiką. Taip gerai dėjo! Kaklo skausmai tik šiandien praėjo. Be to nepasišiūkšlino ir tris gabalus bisui sugrojo. Ždž, turi latviai tikrai labai gerų grupių.


Tai tiek. Belieka laukt tolimesnių koncertų.