Na, šįsyk per daug į kalbas nesileisiu, kas nori kiek rimtesnio tono kito šio kultinio režisieriaus ko gero dar kultiškesnio filmo recenzijos, prašom užmesti akį čia. Taigi, o apie šį šedevrą pirmiausia dera pasakyti, kad ažiotažas, suprantama, taip pat buvo didžiulis, nes "Psichas" minimas, kaip vienas baisiausių Hitchcock'o darbų. Be to, scena duše - viena iš garsiausių ir populiariausių siaubo filmų scenų, apskritai. Ją probėgšmais, pirmąkart iš begalybės, išvydau dar būdamas mažas per tv, kuomet rodė A. Hitchcock'o dalies filmų apžvalgą. Taip pat prieš žiūrėdamas šį kiną, dar perskaičiau straipsnį knygoje "1001 filmas, kurį turi pamatyti per savo gyvenimą" ir, žinoma, iš anksčiau buvau prisigaudęs pilna gandų, nuomonių ir komentarų, nes kaip minėjau, tai tikrai viena garsiausių, etaloninė siaubo filmų klasika.
Juodai baltas kino filmas pasižymi puikia vaidyba, dar puikesne siužetine linija ir idėja, kuri puikiai atsiskleidžia filmo bėgyje. Aiškiai jaučiamas logiškas scenarijaus progresas, kuris tik dar labiau įtraukia žiūrovą. Nors pabaiga netikėta, bet filmą užbaigiantis detalus, įvykių ekrane, paaiškinimas viską sustato į vietas. Nors iki pat finalo tikėjausi, jog prie visų išvystų blogybių nagus bus prikišęs, koks nors, šiuolaikiniuose siaubukuose toks populiarus, antgamtiškumas/paranormalumas, nieko panašaus. Ir būtent tai yra siaubingiausia filmo detalė. Taipogi pažymėčiau, jog visą filmą, ypač, jeigu jis tave įtraukia, neapleidžia įtampa (net jei ir nutuoki, kas atsitiks kitą akimirką), ypač prieš kraupias scenas.
Apibendrinimas būtų toks, kad šitas filmas sukurtas kone prieš pusę amžiaus, o kažkas jį tebežiūri ir tebevertina, kaip vieną geriausių savam žanre. Tuo viskas ir pasakyta.
stepanas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą