2010 m. kovo 21 d., sekmadienis

"Initiate" - labai gyvai



Kad man patiktų gyvai atliktas kokio nors kūrinio audio įrašas - retokas atvejis. Dar retesnis atvejis, kad dėmesį prikaustytų ištiso koncerto įrašas. Apie vieną iš šių retų atvejų ir nusprendžiau parašyt.

Taigi, po keturių visaverčių albumų(neišleidę jie nei vieno demo, nei vieno dvd, nieko, tik pilni albumai) gyvo koncerto įrašą į platųjį pasaulį paleido viena mano mėgiamiausių grupių Psycroptic. Jie iš šalies/žemyno esančio po mumis - Australijos. Jie netgi kartą Lietuvoj grojo! Apšildė Nile. Groja, taip vadinamą, technišką mirties metalą - muziką pasižyminčią itin dideliu sudėtingumu ir aukštu atlikimo lygiu.

Dabar apie patį įrašą.

Pirmiausia kas mane nustebino, tai tiesiog puiki įrašo kokybė! Visi instrumentai, įskaitant tą visų, neretai net ir studijiniuose albumuose, skriaudžiamą bosinę gitarą, girdisi aiškiai, vienas kito neužgožia, nebaubia, nedunda, nešnypščia ir nedžeržgia.

Antriausia kas mane nustebino, tai didelis energijos pliūpsnis. "Vau", kaip pasakytų šių laikų jaunimas, pagalvojau. Net ir į tokią, albumuose skambančia kaip kruopščią, greitą ir nušlifuotą, muziką, atlikdami gyvai jie sugebėjo įterpt nemažą dalį saviinterpretacijos ir atskirt bei pabrėžt atskiras kūrinių dalis taip suteikiant joms dar daugiau savitumo. Paprasčiau tariant, albume skambančios draivovos kūrinių vietos, konce skamba dar draivoviau(juokingas žodis), melodingos, konce dar melodingiau, o (sąlyginai)ramios, dar ramiau. Dar kitais žodžiais tariant, tai dainos sugrojamos aprašomam įraše skamba geriau nei studijiniuose albumuose, daugiau "jausmo" ir gyvumo.

Dar patinka visokie tokie: "What's going on out there?! Every time we come out to Melvin, there is usually people crowd-surfing. Fuckin' go crazy! I want to see some of that action out there right now!". Paprasta, bet užveda net ir klausant jaukiai įsitaisius prie arbatos puodelio.

Taip vadinamas setlistas geras. Ypač smagu, kad beveik pusė dainų(5/12) - iš paskutinio albumo(katras yr tikrai žiauriai geras). Taip pat labai smagiai nuteikia The Color of Sleep - mano mėgiamiausia jų daina, o koncertą užbaigiantis Initiate - ar gali būt geriau? Taigi dainos parinktos ir subalansuotos labai gerai.


Dabar trūkumai. Tiksliau vienas. Vokalas. Kažkas ten su juo nelabai gerai. Kadangi studijiniuose albumuose jis demonstruoja tikrai platų balso diapozoną, tai šitam įraše ganėtinai aiškiai jaučiasi kada jis kai kurių vietų paprasčiausiai neištempia. Galbūt dėl to, nors ir girdimas aiškiai, bet bendram skambesyje jis kiek "prisuktas" ir girdimas tyliau.


O tiem kas susidomėjo ir netingi, tai įdedu aštuonių minučių ilgio jų dainos Initiate klipą:



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą