Pliusai:
- Po dviejų ankstesnių beveik tobulų albumų sugebėjo palaikyt lygį. Nėra toks pat geras kai anie, bet konkurencingas. O be to ir
- Tikrai kažkas naujo. Nekopijuoja savęs, bet vis tiek išlieka
- Gojirškas skambesys. Nesumaišysi.
- Vokalas. Stiprus ir beveik nepaefektintas.
- Sunku ir su daug energijos.
- Tekstai tebėra 'pro-life', 'anti-violence' ir visaip kitaip hipiški.
- Visos dainos, išskyrus vieną, yra klausomos ir jeigu geros ne nuo pradžios iki galo, tai turi bent po vieną gerą atkarpą.
- Iš pradžių galvojau, kad šitam albume nebėra tų nesibaigiančių outro kurie kiek knisdavo anksesniuos albumuos. Bet jų ne mažiau nei pirmtakuose, tiesiog dabar jie ne tokie monotoniški ir įdomesni, tai net nekrenta į ausį.
- Mažai epiškumo. Neįtraukia taip kaip TWOAF.
- Nekoncepcinis. Nors gal labiau tiktų sakyt, kad nevientisas.
- Persūdyta su 'firminiais garseliais'. Reikėjo laiko, kad jie neblaškytų ir įsilietų į bendrą skambesį.
- Daina The wild healer. WTF?!
- Tuose pačiuose tekstuose simbolika kiek nuvalkiota ir biškį suprimityvinta.
- Liūdna, kad 'mainstream'as'. Čia ne kiek apie albumą, bet apie grupės gyvenimo etapą kurį šitas albumas paženklina.
- Kodėl dvi geriausios dainos yra bonus'ai???!!
- The Link + The way of all flesh = viršelis. Gražu, bet neoriginalu.
Kol kas favoritės yra The Axe, Mouth
of Kala ir ypač Born in Winter.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą