Pabaisa atkeliavusi iš kosmoso

(ĮSPĖJIMAS! Visi anglų kalbos tekstai šiame įraše išversti nesistengiant atkurti jų pažodinės reikšmės ir yra grynai interpetacinio pobūdžio(kad ir ką tai galėtų reikšti)(kaip ir visas šis įrašas))

Apsisprendžiau. Parašysiu dar vieną įrašą apie gyvai atliekamos muzikos įrašą. Beje keletas žmonių pasiūlė parašyt apie vienos tokios grupės mano aplankytą koncertą, tai vat spicęliai parašysiu apie tos pačios grupės kitą koncertą kuriame nebuvau.

Tai mini koncertas(septynios dainos(atliko jie dainų tame koncerte ir daugiau, bet profesionaliai įamžintos tik septynios)) grupės apie kurią man kalbėti objektyviai neina(aišku dabar čia būtų galima pradėt filosofuot, kad objektyviai apie kažką kalbėt išvis gal net neįmanoma, bet paprastumo dėlei priimkim, kad įmanoma) ir nesinori.

Pradžioj apie patį video. Koncas nuvogtas nuo prancūziško MTV, todėl nėra pačios tobuliausios kokybės. Montažas irgi MTV stiliaus - greitas, daug vaizdų, daug efektų - vietomis erzina. Bet kai kurie efektai, kaip vaizdo sulėtinimas ar nespalvotumas, panaudoti tinkamose vietose ir įspūdi smarkiai sustiprina. Nufilmuota gražiai, tik būgnininkui skirta mažokai dėmesio. Prikaišiota gerų vaizdų su publika. Reziume pačiam apipavidalinimui duodu 8/11.

Pirmas šmotas. "Oroborus" - save rijanti gyvatė - amžino gyvenimo simbolis. Daina iš esmės apie tai ir yra, apie amžiną gyvenimą. Apie tai, kad mirtis tik iliuzija, formos pakeitimas, kad gyvendamas tarytum degini savo gyvybę ir palieki pelenus iš kurių vėliau pakyla Feniksas ir neleidžia nutrūkti amžinam gyvenimo ratui.
4:38-5:34

On the peaks of radiant moutains
This truth is growing before me
My attention fixed on this silence
Rediscover life while i'm breathing

Švytinčių kalnų viršūnėse
Tiesa atsiveria priešais mane
Į tylą sutelkiu dėmesį savo
Atrandu gyvenimą, kol kvėpuoju.


Antras šmotas. "Sunkiausia materija visoje visatoje". Apie tai, kad sunkiausia žmogui yra pakelti tuštumą sieloje ir širdyje.
1:30-1:50

Open the door
Enter your heart
You go... So far...

Atverk duris
Įsileisk savo širdį
Tu eini... Taip toli...

Nors klausau anų daugiau kaip keturis metus, bet vis atrandu kokią nors dainą kurios gerumo iki tol nepastebėdavau ir neskirdavau jai reikiamo dėmesio. Paskutiniu metu ši daina būtent ir yra iš "naujai atrastų". Jei kalbant konkrečiai apie gyvą pasirodymą, tai šitoj dainoj būtinai reiktų atkreipt dėmesį į 2:45-3:45 vokalisto demonstruojamus balso tembro kaitaliojimus.

Trečias. "Stuburas". Apie tai, kad šviesa ir gėris yra žmogaus gyvenimo stuburas padedantis atsilaikyti prieš visokias gyvenimo negandas.
1:06-1:17

Don’t bow down
Before the walls
Of fear and madness
They try to counter me
And strike me down
To the ground again

Nesilenk
Baimės ir beprotybės sienoms
Jos vėl bando įveikt
Ir parklupdyt
Ant žemės mane

Kai tik pradėjau anų klausyt, tai buvo mėgiamiausias jų gabalas. Ypač kabindavo finalinis rifų rinkinukas nuo 3:40.

Toliau. "Laukiančios pasėkmės". Daina apie tai, kad žmogus per daug naikina ir per mažai kuria.
5:00-5:30

But I still don't get the point
What's worth destroying all the worlds
Try not to get it anymore

Bet visdar nesuprantu
Kokia visų pasaulių naikinimo nauda
Stenkis nebesuprast

Kai pirmus kartus klausydavau šios dainos, tai būdavau kiek pasimetęs, nes įžanga tikrai smarkiai iškrisdavo iš viso grupės kūrybos konteksto. Klavišiniai+labai smarkiai užefektintas vokalas=kažkas ne taip. Bent jau gyvam pasirodyme padėtį labai taiso apšvietimas ir montažo efektai. Albume padėtį taiso labai geras tekstas.

Penktas šmotas. "Skraidantys banginiai". Apie išsivadavimą iš tamsos.
4:30-4:40

So much told with no words at all

Tiek daug pasakyta neištarus žodžio nei vieno

Viena geriausių ne tik šios grupės, bet aplamai viena geriausių dainų kokias kolkas esu girdėjęs. Kiek gaila, kad koncerte neatliekamas intro kuris tikrai labai gerai nuteikia ir "pašildo" atmosferą visai likiusiai dainai. Užtai vietoj nepagrojamo intro yra maloniai nuteikiantys vokalisto žodžiai publikai. Dar reiktų atkreipt dėmesį į atkarpą 2:10-2:40. Ir vėl vokalas.

Šeštas! "Visų mūsų būdas"(vert. aut. Stepas). Daina apie tai, kad mirties nereikia bijot.
2:30-2:42

What does it mean to be dying, what if you take the guts and brain away?
Is it this blood and heartbeat that you call life?

Ką reiškia mirti, kas jei nebūtų žarnų ir smegenų?
Ar tai kraują ir širdies plakimą tu vadini gyvenimu?

Daina su nesveikai geru tekstu! Koncerte ne tik, kad atlikta visa pilna, bet dar ir papildyta vaizdo projekcijom kurias kūrė Jossie Malis. 3:50-iki galo - taip skraidina!!!

Paskutinis. "Tuštuma". Nežinau apie ką šita. Nesuprantu.
4:08-4:15

The only way to find the power is to look inside

Vienintelis būdas surast jėgų yra ieškot viduje.

Keistas kažkoks įrašas. Nors jam skyriau ne tiek ir mažai laiko, patį koncertą, jei sudėjus visą laiką kiek jį žiūrėjau vientisą ir atkarpom, peržiūrėjau mažų mažiausiai kokia 10 kartų, nemažai gilinausi į tekstus bandydamas juos tinkamai išversti, bet tikrai matau, kad skaitytojas čia nieko jam labai įdomaus neras. Na bet užtai aš neblogai laiką praleidau! Cha!