2010 m. gegužės 1 d., šeštadienis

Apie 2 muzikos grupes

Kuomet, tokį permainingą 2008-ųjų vasarį, vieną po kito perklausinėdamas krūvą metalcore albumų, gautų iš draugo, staiga išgirdau From a Second Story Window (toliau FaSSW) dainą "In a River Where You Least Expect It There Will Be Fish" buvau nustebintas ir sužavėtas. Turėjau tokį sąrašą, kuriame pasižymėdavau koks maždaug grupės žanras, nes tikrai nevisos iš tos krūvos buvo metalcore, tai šalia FaSSW prirašiau "progressive blackcore" ir riebų pliusą. Iš tiesų, nieko panašaus anksčiau nebuvau girdėjęs, kas dar keisčiau, niekas panašaus anksčiau man nepatikdavo, nes mano ausiai skambėdavo, kaip kakofonija. Taip jau susiklostė, jog FaSSW tapo viena iš pirmųjų kokiotiknori-core grupių, kurią nuoširdžiau mėgau. Įdomiausia, jog pirmasis albumas iš pat pradžių man patiko ne itin, nes muzikinėmis prasmėmis skyrėsi nuo EP, bet laikui bėgant atradau jame labai solidžių ir stiprių kūrinių, kurie iškelia jį į pirmą vietą negausioje grupės diskografijoje. Tuo tarpu, 2008 m. pasirodęs konceptinis darbas "Conversations" vėl mane nustebino kone kardinaliu skambesio pasikeitimu, bet išlaikant kokybę bei savitumą. O tada visą džiugesį, kaip ranka nuėmė žinia, jog tai - paskutinis grupės albumas! Vos spėjau juos atrasti, o jie dingo iš muzikinės padangės.

FaSSW vieta buvo tuščia beveik metus.

Tada 2009-ųjų vasaros pabaigoje atsitiktinai nusprendžiau pasidomėti keleto Sylosis narių paraleline grupe Viatrophy, kuri pasak m-a grojo metalcore. Tais laikais kokybiškai ji tebuvo išleidusi 6 dainų EP "Chronicles". Paklausiau... Jis tikrai nebuvo konkurentas FaSSW "The Cassandra Complex" energija ar netikėtumu, užtat savo aiškumu išsiskyrė iš kitų paskutiniuoju laiku mano girdėtų tokio stiliaus darbų. Be to, ilgainiui suvokiau, kad ši grupė visų pirma man patinka dėl gitaros partijų atliekamų Gurneet Ahluwalia. Išsiaiškinus, jog tuoj tuoj netrukus bus išleistas ir pilnas 10-ties dainų albumas, apsidžiaugiau ir nekantriai laukiau. Kaip sulaukiau, detaliau aprašyta čia. Nuo savęs galiu pridėt, kad tai - tikrai geriausias deathcore stiliaus albumas, kokį tik esu girdėjęs. O kai tokie titulai, nenuostabu, kad ir grupė asmeniškuose reitinguose atsidūrė labai aukštai. Prieš savaitę sužinojau, kad Gurnet'as pavargo nuo muzikos, metė (duok Die, kad tik nevisam..!) muzikanto karjerą ir paleido Viatrophy. Na, mažų mažiausiai tokio klaikaus siurprizo nė tamsiausiam košmare (kuriuos, beje, šiuo metu kažko sapnuoju) nenumačiau. Juk dar prieš pusę metų išleistas debiutinis albumas; turas po Europą; įrašus už Atlanto platino Candlelight Records...

Kiek laiko tuščia bus Viatrophy vieta?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą