Kaifas už velnio tuziną

Jaučiu nostalgiją (iš kur ji?) senesniam skambesiui, ypač alternatyvios muzikos pradininkams. Tokiais laikyčiau ir Foo Fighters. Todėl perpirkęs 1995 metų pirmąjį jų darbą, tikėjausi, jog tos nostalgijos gausiu užtektinai. Džiaugiuosi, jog lūkesčiai pasiteisino. Taip jau išėjo, jog paskutiniu metu atradau keletą melancholiško skambesio, stipriai mane veikiančių gabalų - šiek tiek Depeche Mode, the Verve "Already There", viena žymesnių shoegaze žanro grupių slowdive kūrybą. Visa tai mane atitinkamai nuteikė būsimai Foo albumo perklausai. Be to, gerai žinojau su kuo turiu reikalą: "Everlong", "Big me", "Times like these" - nuostabūs muzikos kūriniai, kuriuos atrandu vis iš naujo ir iš naujo.
Kalbant konkrečiai apie "Big me" - tai vienintelė daina, kurią žinojau iš šio albumo dar nuo 2007 m. vasaros ir kuri, pamenu, padarė išties neišdildomą įspūdį. Be to, tai vienas iš nedaugelio muzikinių kūrinių, kurį moku pagroti nuo pradžios iki galo (tokių pas mane, tenka prisipažinti, nėra labai daug;). Todėl grojau šią dainą per Mamyčių šventę (dar) mokykloje ir net buvo iškelta idėja bandyt atlikti performansą per Senelių auksines vestuves :D Na, dar pora faktų, kuriuos žinojau prieš pasileisdamas šį cd, tai kad jis įtrauktas į tą sąrašėką, kuriuo aš, tiesa, nelabai pasitikiu :p 1000 ir 1 albumas, kurį tiesiog privalai išgirst. Na, turbūt ne man vienam, įsimintinas yra viršelis, nors netuokiu ką tuo brauningu norima parodyti... Sumąsčiau taip, kad tipo "fighter"'ius :D Prieš pirkdamas dar buvau painformuotas, jog viena klausomiausių dainų iš jo yra #2 "I'll stick around", bet apie ją vėliau. O paskutinis momentas, man pats įspūdingiausias, tas, jog viską viską, taip sakant, ir sukūrė ir padarė, kas girdėti šiame kompakte, vienui vienas Dave'as Grohlas!!! :x
Eks Nirvana būgnininkas, sakyčiau, nuveikė išties titanišką darbą, tad apie viską iš eilės. Būgnų partijos albume, kaip ir tikėjausi (o gal žinojau?) nuoširdžios, užvedančios ir techniškos (ypač, retokai sutinkami perėjimai naudojant tamus). Grohl'as nebando išradinėti dviračio ala Tool bembačius ar klaidinti klausytojo "nelogiškai" kintančio tempo partijomis su kuo daugiau būgnų vieninteliam takte (pavyzdžių nereikia:)) Tačiau, jo būgnų partijos išskirtinės tuo, kad bukomis, nekūrybingomis ir neįdomiomis, jas pavadinti man neapsiverstų liežuvis. Bet būgnai - tai juk Dave'uko stichija nuo pat pradžių, kiek mes jį pažįstame nuo Nirvana eros, o kaip kiti instrumentai bei tame tarpe vokalavimas bei lyrikos?
Turiu prisipažinti, kad man neitin patinka, kai originalių kompaktų knygutėse nėra to, kas turėtų užimti esminę vietą jose - dainų tekstų! Deja, šio knyga, būtent tokia :'[ Aišku, pasitelkęs internatą susižinojau tikslų vienos dainos tekstą. Na, ir dar labiau nuliūdau praktiškai nieko jame nesupratęs, nors savo anglų kalbos žinias, nepasikuklinčiau pavadinti vidutinėmis (bent jau roko lyrikų sferoj...). Iš dainų pavadinimų sprendžiant, vienos jų netaiko į filosofinių doktrinų analizę (Visoms karvėms, O Jurgi), tačiau kiti yra kiek rimtesnio tono - pvz Išsekęs (nzn, man šis [paskutinė daina] pavadinimas..nu, toks..iškart užkabliavo;) Kaip dėl vokalo, tai jis irgi stebina. Vietomis toks rokeriškas šūkavimas, Weenie Beenie efektintas vos ne iki industrinio stailo, kitur (Big me)- melodingas. Kiečiausios partijos - Floaty dainoj "This isn't a biggest moment here!" (bent taip aš noriu girdėt) ir #12 "Exhausted... and lost" (taip taip, Žinau, kad paprastai, ale bet tai).
Šnekant apie gitaras, jos irgi turi šarmo ir tokio, kurio su kitomis grupėmis nesumaišysi. Skaitau, tai ir yra tr00 talentas, kai tau užtenka miegamojo, kad melomanai visame pasaulyje išgirdę gitaros partiją tylomis pasakytų "Čia gi FF". Na, solo nėra, užtat energijos pilni tiltai jas atperka su kaupu. Boso - užtenka per akis (įsivaizduojant, kad sumąstęs tekstą begrojant būgnais Grohl'as sukūrė ir dvylika jo partijų).

Problema dėl albumo vientisumo ir pojūčio, kad visose pozicijose groja vienas ir tas pats individas kyla tik tada, kai tas yra žinoma. Fundamentinės koncepcijos nebuvimas, nereiškia, jog dainos sudėliotos bet kaip (tikiuosi). Geriausi gabalai - Big me, Alone+Easy Target, Good Grief, Floaty, Exhausted. Paskutinėms dviems kabinčiau po auksą. Floaty, neabejoju po dešimt metų te-be-bus man šlovingas rock'n'roll hitas, Exhausted jau kiek sudėtingesnė ir savotiškesnė, šiuo metu šimtaprocentiškai atitinkanti manąją kondiciją.
PS. parašyta berašant kitą recenziją.