Neklysčiau teigdamas, kad Lietuva - krepšinio, alaus ir vairuotojų šalis. Jei dar būtų leidžiama važiuot įkaušus, ji taptų ir lietuvio svajonių šalim. Na, bet šį kartą ne apie tai... Šį kartą apie vairuotojus, liaudyje gražiai "šoferukais" vadinamus, ir dokumentą įgalintį žmogų tokiu vadintis. Tai, išdidžiai pristatau, Jo Didenybė - Vairuotojo Pažymėjimas.
Vairuotojo pažymėjimas - oficialus dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo teisę vairuoti variklines transporto priemones ir jo asmens tapatybę. Iš figūros kortelė, tokia pat kaip asmens tapatybės. Ir tik visiškam nesusipratėliui ji gali pasirodyti nereikšminga. Tai raktas į naują, galimybių pilną, gyvenimą. Tai šviesos spindulys tamsoje(kaip ilgos šviesos tamsoje). Jis pakeičia gyvenimą... Kur eidamas nenueisi - nuvažiuot gali.
Nori ar ne - apima jaudulys. Mintys nukrypsta į dėtą vargą vardan šito gėrio. Į svajones dužusias ir gimusias naujai. Vairuotojai - prisiminkit. Grįškit į savo jaunystę, į 17/18 gyvenimo metus, ir atgaminkit gautą patirtį.
O kokių tik pletkų nėra. Jų netrūkdavo nei belaukiant galimybės pradėt vairavimo įsisavinimo kursus, nei jau po jų. Kaži ar dar yra kitas paauglio gyvenime etapas taip apsuptas kalbų ? Čia ir kyšiai, priekabiavimas, ir psichologinis, fizinis, spaudimas. Baisu. Beveik kaip vestuvės... Kai tu vargsti bandymas išsilaikyt bent jau iš ketvirto sykio finalinį egzaminą, girdi pasakojant: nusipirkau, mokėjau egzaminatoriui, prie manęs truputį priekabiavo. Tegul Lietuva - Marijos žemė, o pastaroji kraštas švogerių, bet didžiuma kitoniškų vairuotojo pažymėjimų įsigyjimo būdų - žmonių paskleisti monai.
Dar kiek apie pačius mokslus: praktiniai užsėmimai susideda iš dviejų dalių: aikštelė ir miestas. Aikštelė, dažniausiai nuošali vieta, pristatyta spalvotų stulpiukų ir vienspalvių padangų. Taipat pripaišyta baltų linijų tarp kurių tu įgusi laviruot taip, kad laikydamas egzaminą pirmą kartą klysi būtent aikštelėje. Žinoma nevisiems taip. Vieniems geriau sekas stumti į isivaizduojama garažą, kiti geriau pasirodo miesto gatvėse. Instruktoriams aikštelėse geriausiai sekas bendrauti mobiliu ar su kitu instruktorium, nors jei reikia pademonstruot savo vairavimo gebėjimus jie tai padaro nepriekaištingai. Bepigu per tiek darbo metų. Dar aikštelėje yra įsibėgėjimui skirta vieta. Apklausos nedaręs spėju, kad ją visi paima be didesnių sunkumų, nes tai tik kelias į juos. Mieste, tuo tarpu, įdomiau. Gali prisižiūrėt kaip vairuotojai pažeidinėja kelių eismo taisykles. Nekartą užgesti sankryžoje. Būna, kad tai sukelia aplinkinių piktumus, o tada įsikiša instruktoriai. Iškyla visai įdomūs konfliktai. Atminty ilgam lieka: "važiuok greičiau/lėčiau", "praleisk pėščiuosius/ko čia stovi","išvengk duobių/nevažiuok kelio viduriu". Po tokių, ir eilės panašių, mokinimų supranti kam tos sveikatos patikros prieš pradedant mokintis. Nekiekvieno sveikatai tai atlaikyt. Teorinė dalis lengviau. Reikia suprasti kas vyksta, bet greičiau įsikali galvon duodamus spręsti testus ir taip tampi visai neblogu kelių eismo taisyklių žinovu.
O kas tiesa tai tiesa: geriau eit mokintis šio "amato" prieš tai juo neteisėtai užsėmus. Žinau, kad policija už tai skaudžiai drausmina, gal ir pačiam ne tas jausmas kaip teisėtai, bet tai veikia. Įgavus patirties tik lengviau. Va prasilenkiau kaime su vienu nesenu penkiolikamečiu lekiančiu su tėvų mašina. Gerai, kad dar tik kaime... Nors pats esu tikras, kad jei taip bučiau važinėjęs be leidimo - policijos neišvengčiau. Kaip nekiekvienam lemta įsigyti vairuotojo pažymėjimą iš pirmo karto, taip ir nekiekvienam važinėt be jo.
Valstybinio egzamino laikymas vėl nauja, ir pakankamai savita, patirtis. Gerai jiai ji ilgai neužsitesia... Apie egzaminatorius kalbama kaip apie monstrus iš kitos planetos. Viena galiu garantuot: skirtingos miestuos jie skirtingi(kaip žmonės, ne kaip monstrai). Ir tikrai ne visur vienodai mandagūs ar linkintys tau tik gero. Nors ko jie linki sunku suprast. Ar pinigų nori, ar tik sąžiningai bando atlikti savo darbą. Jau ankčiau buvau užsiminęs, kad yra šnektos jog prie merginų pasiglaustyt mėgsta. Jei egzaminuojamas objektas gražus, vairuoja netaip gražiai, tai priekabiavimas puikus papildomas šansas. Tie patys egzaminatoriai tik vyrai. Matomai dar ir sveiki... Tegul padaro ezaminatorius moterims moteris, o vyrams vyrus ir baigtas kriukis. Dar apie egzaminatorius sakoma šitaip: "Va pas tą su bardza niekas neišlaiko, o pas tą ryžais plaukais visi". Arba:"Nuo 9h iki 11h išlaiko visi, o vėliau niekas". Prietarų visur esti... O kai dabar pagalvoju, tai aš toks nevykęs, kad laikęs valstybinį praktikos egzaminą, solidžius dvejus metus, neatsimenu egzaminatorių pavardžių ir net jų skiriamųjų išvaizdos bruožų. Pvz: kokio apgamo už ausies.
Net ir mažos Lietuvos keliai ilgi. Lygiai taip ir kalbos apie vairuotojus ir jų pažymėjimus galima atrasti ir atrasti. Bet, kaip sakoma, geriau viena kartą pajust nei dešimt skaityt. Tada ir patys žinosit kaip ten viskas būna, kuo tikėt, o kuo ne. Atminkit kolegos: Geras vairuotojas - drąsus, pasitikintis savim ir pėščiuosius laikantis kėgliais.
Iki susivažinėjimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą